- žiauturioti
- žiaũturioti, -ioja, -iojo; KŽ 1. žr. žiauturoti: Žiaũturiok duonos plutą ir prisisotink Sdb. 2. tr., intr. žiauturais ėsti: Žiauturioti savo dantimis ešerys negali E. Žandus voverė turi stiprius ir, ką nors bekrimsdama, judina juos iš viršaus į apačią, o bežiauturiodama – į užpakalį ir priešakį E. \ žiauturioti; sužiauturioti
Dictionary of the Lithuanian Language.